Buvo sunku. Bet pasiryžau!
Ne visos vienišos moterys verkia. Ašaras lieja paliktos, o tos, kurios pačios ryžosi nutraukti daug metų trunkančius santykius, džiaugiasi gyvenimu. Bent jau taip kalba televizijos laidos „Auksinė savaitės blykstė“ vedėja Živilė VAŠKYTĖ (28), pavasarį palikusi su draugu kurtus bendrus namus ir pradėjusi naują gyvenimo etapą. Koks jis?
Tik baigėsi televizijos sezonas, laidos „Auksinė savaitės blykstė“ vedėja susikrovė lagaminus ir išlėkė poilsiauti į egzotiškąjį Maroką. Gali sau tai leisti?..
Galiu, nes taupiau. Žinau, kad vasarą neturėsiu darbų. Visiems televizininkams vasaros tokios. Todėl iš anksto reikia jomis pasirūpinti. Priprasti prie tokio gyvenimo buvo sunku.
Kodėl tavo atostogų maršrutas nusidriekė iki Maroko?
Draugė pasiūlė. Susirinko septynių žmonių kompanija, iš jų tik vieną pažinojau. Nors pasitaikė visokių momentų, svarbu, kad visi buvo tolerantiški ir kelionės draugus priėmė tokius, kokie yra. Juk neišsiskirstysi vidury Maroko į skirtingas puses ir nekeliausi vienas.
Kiek metų duoną valgai iš televizininkės darbo?
Šiemet – jau aštuoneri. Pradžia buvo LNK laidoje „Ryto ratas“, paskui dirbau „Be tabu“ reportere ir redaktore, metus mokiausi Norvegijoje, po pertraukos vėl grįžau į „Dvigubą teisybę“, „Požiūrį“ ir kitas. Visokio formato jų esu kūrusi, o praeitą sezoną dirbau pramoginėje muzikinėje pokalbių laidoje „Auksinė savaitės blykstė“. Žodžiu, patirties turiu užtektinai. Išbandžiau įvairias sritis ir supratau, kad nenorėčiau kurti kriminalinių siužetų ir laidų apie nelaimes. Kartą reportaže kalbinau žuvusio vaiko tėvus. Išėjau prislėgta, gerklėje gniutulas įstrigęs, o operatorius džiaugiasi: „Kaip gerai, turime ašarų ir skausmo anonsui.“ Buvau šokiruota: kaip gali džiaugtis tokiais dalykais, juk pats turi vaiką? Esu likusi į viską žiūrėti pozityviai ir nešti žmonėms gerą žinią.
Bet dėl kito sezono tau nereikia rūpintis. Nuo rudens vėl krizensime iš „Auksinės savaitės blykstės“ sąmojų. Kaip tau pavyko susigyventi su trimis vienas už kitą kandesniais kolegomis – Kristupu Baubliu, Mindaugu Stasiuliu-Saulėnu, Aisčiu Mickevičiumi, įkūnijančiu pensininką Vydą?
Tikimės nuo rudens vėl visi dirbti toje pačioje laidoje. Mūsų komanda puiki. Kiekvienas turi savo charakterį, reikia būti pasirengusiai atkirsti tiems aštrialiežuviams. Jeigu nebūčiau žemaitė, gal jie mane ir sukramtytų (juokiasi). Po kiekvieno filmavimo eidavome vakarieniauti, aptarti laidos. Man patinka, kai galiu dalyvauti kūrybos procese. Niekada neturėjau prabangos tik skaityti kieno nors parengtus tekstus. Kur kas geriau, įdomiau ir lengviau bendrauti su pašnekovu, kurį pats kvieti į laidą, įtikinėji, kad verta ateiti.
Profesinės tavo veiklos netemdo joks debesėlis. Ar taip pat gali džiaugtis ir asmeniniu gyvenimu? Neseniai išsiskyrei su ilgamečiu širdies draugu… Kaip sekasi gyventi vienai?
Gerai. Balandžio pradžioje išsikrausčiau iš namų, kuriuos keletą metų kūriau su artimu žmogumi.
Plačiau skaitykite žurnale