Su meile, bet be šašlykų
Šiai ilgakojei juodaplaukei įėjus į vidų, visi patalpoje esantys vyrai nevalingai atsigręžia. Keletas net pamiršta susičiaupti. To lyg nepastebinti šokėja Kristina NAVICKAITĖ-TINA (31) kažką smagiai klega, o iš paskos žengiantis dainininkas Mindaugas MICKEVIČIUS-MINO (33) ramiai šypsosi. Žino: vėpsoti į Tiną gali visi, bet ji priklauso tik vienam – jam. Keletą metų visus vedžioję už nosies ir išsisukinėję nuo asmeninių klausimų, abu pagaliau prisipažįsta: taip, jie yra pora.
Lange boluojančio drėgno Lietuvos peizažo fone Tina atrodo pavydėtinai įdegusi. Neseniai jiedu grįžo iš Italijos: ne tik kuriantis dainas, bet ir italų kalbą Kauno medicinos universitete dėstantis Mino ten vyko darbo reikalais. O Tina... „Tiesą sakant, tavęs Italijoje net nepastebėjau, – čiauška ji mylimajam. – Mačiau tik Frančesko, Fabijo, Antonijo... Ak, jie mane vadino Tina balerina...“ „Ji ten sužibėjo, visus italus apakino“, – racionaliai aiškina Mino. Pavydo – nė kruopelės. Matyt, jis iš tiesų velniškai pasitiki savimi.
Tina: Nepatikėsi, jis visą kelią bambėjo, nes norėjo važiuoti valgyti sušių, o aš nutempiau į piceriją. Dabar ne metas sušiams!
Mino: Sakiau jai: jei jau ryžomės papasakoti atvirą savo meilės istoriją, reikia eiti ten, kur mes gerai jaučiamės, kur tvyro ypatinga atmosfera. Paprastai tai būna sušių restoranas.
Juk sušis yra afrodiziakas?
Mino: Na, taip. Bet ar įmanoma perkalbėti užsispyrusią moterį? Ir kaip dabar atrodys šis straipsnis? Jau įsivaizduoju: „Susitikome picerijoje, Mino šlamštė makaronus, Tina, kaip visada, nieko nevalgė...“
Tegu juos galas, tuos makaronus. Iškilmingai klausiu: pora jūs ar ne?
Mino: Žinoma, pora.
Tina: Neskubėk... Mes esame scenos partneriai.
Mino: Šią frazę jau išmokome atmintinai. Iki šiol visiems tik ją ir kartojome.
Šįkart su ja nebeprasmuksite, mielieji!
Mino: Ir nemėginsiu. Atvažiavau čia tiesiai iš sporto klubo, nepasikvepinęs, apnuoginta siela... Matai mane tokį, koks esu, be želė plaukuose. Klausk, ko tik nori, tiek jau to – atsakysiu.
Gerai, klausiu: judu seniai kartu? Sunku ir suskaičiuoti, kiek laiko mulkinate visus tuo „scenos partnerių“ įvaizdžiu...
Tina: Kartu dirbame trejus metus. Tai ilgiausiai buvęs scenos partneris mano gyvenime (juokiasi).
O kada baigėsi tarnybiniai ir prasidėjo netarnybiniai judviejų santykiai?
Tina: Kai jis man atnešė glėbį rožių. Tada supratau, kad kažkas čia ne taip. Ech, kaip nuostabiai tada jaučiausi...
Plačiau skaitykite žurnale