Aš graži. Aš verta meilės!
„Pati visiems nuolat kartodavau, kad mintys formuoja mūsų gyvenimą. Ėmiau ir taip paprastai tai užmiršau. Apgaubiau save neigiamomis mintimis. Todėl nieko keista, kad tai ir gavau“, – atsidūsta stilistė, laidos „Rožių kerai“ dalyvė Eglė MICKEVIČIENĖ (40), pastaruoju metu priaugusi dešimt kilogramų, pasislėpusi po plačiais drabužiais ir praradusi gyvenimo džiaugsmą.
Buvai iki širdies gelmių optimistė, o dabar kalbi apie depresiją. Kas atsitiko?
Net didžiausius optimistus palaužia nemeilė. Niekada nesiskundžiau dėmesio, meilės stoka, bet keleri paskutiniai metai buvo nelabai sėkmingi. Net visuomenės nuomonė apie mane pasidarė labai neigiama. Turbūt kai esi kitoks, tavęs nesupranta. O kai nesupranta – bijo ir nemėgsta.
Aš užsidariau namuose, nenorėjau nei dirbti, nei bendrauti. Niekur nenorėjau eiti. Vieną dieną suvokiau, kad neturiu draugų, neturiu kam pasiguosti. Energijos stoka... niekas nebeįdomu, neteikia džiaugsmo... Ką tada darai? Nieko. Sėdi ir žiūri į vieną tašką. Iš tiesų buvau gilioje duobėje. Bet kad ir kaip būtų keista, labiausiai man padėjo televizija: vos ten pasirodžiau, iškart sulaukiau dėmesio ir palaikymo: „Kas tau? Gerai atrodai, bet visai be nuotaikos...“ Pajutau, kad kai kam dar esu įdomi.
Tau tai svarbu?
Labai! Baisiausia būti niekam neįdomiai ir nereikalingai. Aišku, visi tuoj puls aiškinti: „O kaip vaikai... tėvai...“ Meilė, kurią atiduodi vaikams, – natūrali, besąlygiška. Aš galbūt dėl to ir apsikrovusi vaikais, gyvūnais, augalais, kad jausčiau atsakomybę, savo reikalingumą. Bet kaip reikia žmogaus, kuriam galėtum padėti galvą ant peties... Nesu tokia stipri, kad man nereikėtų kam nors „pabliauti“ į skverną. Baisiausia – suvokti, kad tavęs niekas nemyli. Tada tarsi virš kokios tuštumos pakimbi: nukrisi ar ne. Kai esi tokios būsenos, labai sunku semtis stiprybės ir dalyti meilę. Blogiausias laikas buvo iki „Rožių kerų“. Matei pirmąsias laidas? Aš ten buvau labai nekokia... Ir atrodžiau blogai, ir iš veido matėsi, kad man negera. Tik dabar pradėjau atsigauti.
Pastarąjį kartą kalbėjomės prieš gerą pusmetį, kai tavo vyras viešuose renginiuose pradėjo rodytis su kita moterimi. Nesklandumai šeimoje – tikroji tavo depresijos priežastis?
Matyt, viskas susikrovė. Praradau tvirtą pagrindą po kojomis. Iki tol buvau gana išlepinta mergaitė, visada jaučiau tvirtą užnugarį, palaikymą. Ir staiga viskas dingo. Šeima, visuomenė – visi atsisuko prieš mane. Šeimoje – nesklandumai, visuomenei ėmė netikti mano aprangos stilius, išvaizda... Baisu, kai tavęs nesupranta.
Tu – iš tų moterų, kurios nuo streso priauga svorio?
Aš streso neišgyvenau. Greičiau – apatiją. Man buvo nusispjauti, kaip atrodau, kad auga kilogramai... O kai pamatai, kad nebetelpi į drabužius, dar blogiau pasidaro. Anksčiau galvojau, kaip pasipuošti, kad kuo geriau atrodyčiau, o dabar pasidarė visiškai tas pats, ką apie mane pamanys: vis tiek jaučiausi nemylima ir niekam nereikalinga. Taip ir atrodžiau.
Plačiau skaitykite žurnale
Gedmanto Kropio nuotrauka