Mitai apie gyvūnus
1. Jei augintinis nevedamas į lauką, skiepai nebūtini. Netiesa!
Įsigiję šunelį šeimininkai kartais nusprendžia jo neskiepyti, nes tikina, kad kol jis paaugs, nebus vedžiojamas į lauką. Beje, įvairios virusinės infekcijos perduodamos ne tik kontaktuojant su sergančiais gyvūnais, bet ir per namų apyvokos daiktus, bet to, virusai į namus gali patekti su avalyne ar drabužiais, kuriuos kasdien dėvi bet kuris šeimos narys. O būtent 8–12 sav. šuniukai yra joms imliausi. Taigi įsigijusi šunelį neatidėliok vizito pas veterinarą. Kol šunelis tinkamai nepaskiepytas (dviguba vakcinacija) reikėtų vengti bet kokio kontakto su svetimais, ypač benamiais šunimis.
2. Mano augintinis (šuo ar katė) neturi kirminų, nes jų neteko matyti. Netiesa!
Jei jau gyvūnas pradeda vemti kirmėlėmis arba jos pastebimos išmatose, dažniausiai tai rodo labai stiprų užkratą gyvūno organizme. Kai kurias kirmėlines ligas diagnozuoti yra gana sunku, tik atsitiktinai suaugusių kirmėlių galima pamatyti augintinio išmatose. Kartais kirminai gali tūnoti ramybės būklėje ir suaktyvėti stresinių situacijų metu. Taigi suaugusiems augintiniams reikėtų 2–3 kartus per metus profilaktiškai duoti preparato nuo kirmėlių, nepaisant to, kad jie auginami butuose ir šeriami sausu ėdalu. Kirmėlėmis jie gali užsikrėsti rausdami gėlių vazonėlių žemę (katės), turėdami blusų ar aplaižę iš gatvės grįžusio šeimininko batus (ant jų gali būti kirmėlių kiaušinėlių).
3. Augintinio racionas turėtų būti įvairus. Netiesa!
Labai svarbu, kad ėdalas būtų ne įvairus, o subalansuotas ir jame būtų visų augintinio organizmui reikalingų medžiagų. Tiesa, reikėtų pasirinkti šėrimo būdą. Šerti galima gamintojų paruoštu sausu ėdalu arba natūraliais produktais. “Premium” klasės gamintojų ėdalas būna subalansuotas, taigi nereikėtų augintiniui duoti jokių papildomų produktų (ypač nuo savo stalo).
