Malonus savaitgalis Rygoje 1
Išties patogu – septintą ryto Vilniuje sėdi į be jokių sustojimų lekiantį autobusą ir štai jau vienuoliktą – dar posmą numigusi – išlipi Rygos autobusų stotyje. Kiek sykių čia stabtelėjai vidurnaktį, kai naktiniu autobusu vykai į Taliną... Tais kartais milžiniški turgaus angarai kitapus tamsių kanalo vandenų atrodydavo mirę, būdavo smalsu, kokia ši vieta išaušus, miestui nubudus.
Rygoje viskas arti
Tačiau šįkart Rygos turgus visai nevilioja. Na ir kas, kad vienas seniausių Europoje, kad angarai statyti dirižabliams laikyti... Ir iš pačios stoties norisi kuo greičiau dingti – šiaip ar taip, ši vieta, kad ir kuriame pasaulio kampe būtų, neatrodo viena maloniausių. Kita vertus, Rygos centrinė stotis įspūdinga – čia po vienu stogu čia yra ir autobusų, ir geležinkelio stotys, yra įvairių restoranų, picerijų, net kino teatras, aišku, ir didžiulių prekybos centrų, matyt, skirtų išvykstantiesiems apsipirkti. Tačiau mes ką tik atvykom, todėl iš bankomato pasiėmusios šiek tiek latviškų pinigų (1 latas – 5 litai) per tunelį, viršuje išraižytą traukinių bėgių, neriame į miestą.
Rygoje viskas, ko reikia turistams, labai koncentruota – visai prie pat stoties ir miesto centras, ir keli parkai, ir senamiestis, ir Dauguvos upė su baltais kruiziniais laivais.
Išvystame daugybę plačiomis gatvėmis zujančių troleibusų, autobusų, tramvajų – kaip reikės pereiti į kitą gatvės pusę? Pasirodo, paprasta – požeminėmis perėjomis, jos, kaip ir priklauso, su įvairiausių smulkmenų prekyvietėmis, pinigų kaulytojais (kai kurie iš jų gražiai groja) ir, žinoma, savitu aromatu...
Kodėl latvių kalba skamba taip tyliai?
Latvijos sostinėje dulkia lietus. Kambarys iš anksto užsisakytuose nakvynės namuose mums priklausys tik nuo dvyliktos, todėl dar turime laiko išgerti rytinės kavos.
Padavėja picerijoje kalba ir latviškai, ir rusiškai, ir angliškai, o galiausiai šypsodamasi aiškiai ištaria ir kelis lietuviškus žodžius: „ačiū“, „viso gero“... Rygoje lietuviui susišnekėti su vietiniais nesudėtinga – tereikia mokėti angliškai ar rusiškai.
Rygoje esą latvių ir rusų po lygiai. Tačiau mums pasirodė, kad aiškiai dominuoja ne latvių kalba – o gal tiesiog slavai garsiau šneka?..
Kai atostogauji, politikuoti nesinori. Ir visgi kartkartėmis leidžiame sau stebėtis. Pavyzdžiui, tuo, kad latviškai nekalbantis rusakalbis, pavadintas rusu, net įsižeidžia – juk jis čia gimė, užaugo, todėl esąs grynas latvis...
Miesto istorija prasidėjo tryliktojo amžiaus pradžioje. Neseniai Ryga šventė 810 m. gimtadienį. Iš pradžių apie keturis šimtus metų Ryga priklausė vokiečiams, šie, anot istorinių šaltinių, nepageidavę latvių „savo“ mieste. Vėliau Rygai kurį laiką vadovavo švedai. Po to du šimtus metų (iki Pirmojo pasaulinio karo) miestas buvo Rusijos imperijos sudėtyje, tuo metu šalia Baltijos vokiečių (kurių čia būta pusė), atsirado (maždaug lygomis dalimis) rusų ir (pagaliau!) latvių.
