Romantiškieji Europos miestai 1
Šv. Valentino dieną gėlėmis nešini į pasimatymus ar į namus skubantys praeiviai net didžiausioms skeptikėms primena – romantika vis dar gyva. Ši proga taip pat tinkama aplankyti meilės legendomis apipintus Europos miestus.
Paryžius
Gal nuskambės banaliai, bet Paryžius, mano manymu, iš tiesų vertas vieno romantiškiausių net tik Europos, bet ir viso pasaulio miestų vardo. Kodėl? Dėl nakties tamsoje magiškai žėrinčio kone dvidešimčia tūkstančių lempučių nusagstyto Eifelio bokšto (ar galite patikėti, kad 1889 m. pastatytą šiandieninį Prancūzijos simbolį planuota nugriauti? Neva prancūzų intelektualams jis iš pradžių pasirodė negražus, bjaurojantis Paryžiaus veidą); prabanga tviskančių Eliziejaus laukų, ant Monmartro kalvos stūksančios Švč. Jėzaus Širdies bazilikos, bohemiškojo Monmartro, kur skambėjo širdį veriančios Édith Piaf dainos, ir daugelio kitų romantika dvelkiančių vietų.
Negana to, Paryžių apipynusios daugybė meilės istorijų. Viduramžiais šiame mieste vienas kitą besąlygiškai pamilo jauna mergina vardu Eloise ir jos mokytojas Pierre‘as Abélardas. Pasakojama, kad jų santykiais buvo labai nepatenkinta merginos šeima, todėl net įsimylėjėliams slapta susituokus žiauriai nuskriaudė Pierre‘ą. Švelniai tariant, pasistengė, kad jis niekada negalėtų patirti meilės naktų svaigulio. Po šio įvykio vyras įstojo į vienuolyną, taip pat pasielgė ir Eloise. Iki pat gyvenimo pabaigos juos skyrė ne tik mūrinės sienos, bet ir šventieji įžadai. To nepaisydami sutuoktiniai vienas kitam rašė meilės laiškus. Matyt, jų būta išties nuostabių, nes praėjus daugiau nei 900 metų jaunuolių meile vis dar žavisi ir tiki tiek prancūzai, tiek turistai. Ant įsimylėjėlių kapo žmonės palieka laiškelius su amžinos meilės prašymais ir linkėjimais.
Kita garsi Paryžiaus meilės istorija priklauso V. Hugo plunksnai. Paryžiaus katedros varpų skambėjimas iki šiol primena Kvazimodo ir Esmeraldos širdžių dūžius. Beje, gal jums bus įdomu žinoti, kad prieš dvejus metus archyvaras Adrianas Glewas išsiaiškino, jog romane aprašytas Paryžiaus katedros kuprius – realus žmogus! Ar jis iš tiesų buvo įsimylėjęs čigonaitę, neaišku, bet apie 1820 metus kuprotas vyriškis Paryžiaus katedroje dirbo restauratoriumi.
Na, o tiems, kuriems norisi ko nors šiuolaikiškesnio, Paryžiuje verta pamatyti vieną ypatingą sieną, vadinamą „Je t‘aime“ (liet. „Aš tave myliu“). Ji primena kreida išmargintą mokyklinę lentą, ant kurios meilės prisipažinimai parašyti daugiau nei 300 kalbų.
