Viaredžas – stulbinamas itališkas karnavalas
Vasarį Italiją apninka karnavalų karštinė nuo magija spinduliuojančio ir visame pasaulyje žinomo Venecijos karnavalo iki spalvotų Užgavėnių eisenų mažuose Toskanos miesteliuose. Man teko lankytis Viaredžo (Viareggio) karnavale, vykstančiame to paties pavadinimo mieste, šalia ramaus Massaciuccoli ežero stūksančių Alpių ir smėlėtų Viduržemio jūros paplūdimių.
Protestas prieš mokesčius
Viaredžo karnavalas – ne prabanga ir rafinuotumu dvelkianti Venecijos karnavalo kopija. Šis renginys kupinas humoro ir net sarkazmo, tačiau apie jį mažai kas girdėję, išskyrus, žinoma, pačius italus, kurie vasario mėnesį plūste plūsta į Viaredžą, Viduržemio jūros pakrantėje esantį miestą, išvysti įspūdingos itališkos fiestos.
Viaredžo karnavalo istorija prasidėjo 1873-aisiais, kai vietos miestiečiai nusprendė persirengti spalvingais kostiumais, išeiti į miesto gatves ir protestuoti prieš per didelius mokesčius (ačiū senam kaip žemė italų papročiui streikuoti ir būti nepatenkintiems mokesčių sistema!). Galiausiai jie nusprendė ne tik persirengti, bet paskui ir priešais save vežti ratuotas platformas, ant jų demonstruoti milžiniškus personažus, situacijas, atspindinčias socialines bei ekonomines visuomenės problemas.
Bandant atskleisti nūdieną ir trokštant permainų, gimė tradicija, iki mūsų dienų išlaikiusi tą pačią idėją, – šmaikščiai, sarkastiškai, groteskiškai kalbėti apie mūsų dienų aktualijas.
Kaukės – iš antrinių žaliavų
Jau XIX a. pabaigoje eisenoje buvo vežamos platformos, ant jų stovėjo personažų skulptūros, sukonstruotos iš medžio, gipso ir džiuto. Jos tarsi laivai vandenyje lėtai judėdavo plačia, palei jūrą nusitęsusia gatve. O štai nuo 1925 m. Viaredžo karnavalo dalyviai nusprendė kaukių ir judančių satyrinių personažų gamybai naudoti papier-mâché techniką (papjė-mašė, popieriaus skiautelių ir klijų mišinys) ir tokiu būdu sukūrė savitą karnavalo filosofiją: naudoti antrines žaliavas, t. y. rūšiuotą popierių, ir prisidėti prie ekologijos ir atliekų rūšiavimo populiarinimo. Taigi kiekvienais metais Viaredžo mieste iš senų laikraščių, dėžučių ir dėžių, molio, gipso ir nendrių gimsta daugybė papjė-mašė gaminių.
Dabar Viaredžo karnavalo dalyviai skirstomi į keturias grupes: pirmosios ir antrosios kategorijos platformos, grupė persirengėlių, pavieniai persirengėliai. Pačios įspūdingiausios yra pirmosios kategorijos platformos – jos milžiniškos, kartais siekia keturaukštį namą. Ant jų – šokėjai ir muzika, skulptūros. Antrosios kategorijos platformos mažesnės, bet nenusileidžia išradingumu. Persirengėlių grupės paprastai imituoja kokį nors šalies ar pasaulio judėjimą, politinį ar kultūrinį įvykį. Ir galiausiai – pavieniai gerai pasaulyje žinomi personažai, vaizduojami pašiepiant, pabrėžiant jų ydas.
Čitadela (La Cittadella)
Papjė-mašė meistrai, inžinieriai, dailininkai dirba ištisą rudenį ir žiemą, kad artėjant pavasariui galėtų padovanoti šventę Viduržemio jūros pakrantėje. Personažams gaminti naudojamas popierius, krakmolo klijai, gipsas, nendrinis pluoštas ir kt. Jau suformuota ir išdžiūvusi masė dažoma ir dekoruojama. Tačiau papjė-mašė dar ne viskas – sudėtinga kūrybinio proceso dalis tenka ir inžinieriams bei mechanikams, kurie rūpinasi platformomis ir herojų judesiais.
