Prieš vėžį nesame beginkliai
Onkologinės ligos kasmet pasaulyje nusineša apie septynis milijonus gyvybių. Mokslininkai deda visas pastangas, kad šį procesą pavyktų suvaldyti: kas keleri metai sukuriama naujų veiksmingų vaistų, tobulinami diagnostikos metodai ir aparatūra. Svarbiausia, vėžio galima išvengti!
Neseniai, t, y. vasario 4-ąją, pasaulyje buvo minima Kovos su vėžiu diena. Jos iniciatorė Tarptautinė kovos su vėžiu sąjunga (The International Union Against Cancer, UICC) dar sykį visus medikus paragino savo šalies gyventojams kuo dažniau priminti, kad vėžio galima išvengti. Pirmas žingsnis šia kryptimi – turėti kuo daugiau žinių apie onkologines ligas, antras – tinkama profilaktika, kurios vienas svarbiausių aspektų yra reguliari sveikatos patikra. Remdamiesi naujausia specialistų informacija, apie tokius dalykus ir kalbėsime.
Ką žada rytojus
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai teigia, kad 2030 m. vėžys nusineš iki 12 milijonų pasaulio gyventojų gyvybių. Praėjusiais metais Europos mastu specializuotus skaičiavimus atlikusių Italijos mokslininkų prognozės ne tokios pesimistinės. Pasak jų, pastebėta, kad Vakarų Europoje sumažėjo moterų mirtingumas nuo krūties vėžio, vyrų – nuo plaučių ir storosios žarnos vėžio. Padaugėjo atvejų, kada pavyko sustabdyti spartų skrandžio, gimdos kaklelio, prostatos, kraujo vėžio progresavimą (deja, Vidurio ir Rytų Europoje situacija liko nepakitusi). Tačiau yra ir kita medalio pusė: pastebėta, kad plaučių vėžiu suserga ir dėl šios ligos Europoje miršta vis daugiau moterų. Be to, plaučių vėžys pakerta nemažai pasyvių rūkalių ir jaunų žmonių.
Nors faktai nedžiugina, nemanykite, kad turite gyventi baimėje. Mokslas žengia į priekį ir, svarbiausia, daugybei ligų, taip pat ir vėžiui galima užkirsti kelią.
Riziką galite pamatuoti
Tarptautinis vėžio tyrimų centras yra užregistravęs net šimtą fizinių, cheminių ir biologinių onkologines ligas lemiančių aplinkos veiksnių. Trumpai aptarsime pagrindinius, turinčius įtakos sparčiai didėjančiam žmonių mirtingumui nuo vėžio išsivysčiusiose pasaulio šalyse.
Rūkymas (29–31 proc.). Šis žalingas įprotis dažniausiai skatina atsirasti piktybinius kvėpavimo takų (plaučių, bronchų), rečiau burnos ertmės, ryklės, gerklų, skrandžio, kasos procesus. Anot medikų, į tai dėmesį turėtų atkreipti ne tik vyriškosios, bet ir moteriškosios lyties, taip pat vadinamieji pasyvūs rūkaliai.
Mitybos įpročiai (20–50 proc.). Pastebėta, kad ilgą laiką piktnaudžiaujant riebiu maistu, nejudriai gyvenant, padidėja tikimybė susirgti storosios žarnos, krūties, gimdos ir priešinės liaukos (prostatos) vėžiu. Onkologines ligas tyrinėjantys mokslininkai jau prakalbo ir apie sintetiniais priedais užteršto maisto keliamą pavojų sveikatai. Anot jų, vėžio rizika sumažėja net kelis kartus, jei dienos racioną sudaro neriebūs, daug ląstelienos, vitaminų
