Nesportuoti – gėdinga ir nemadinga. Daug smagiau kompanijoje mestelti frazę: „Man ryt tenisas.“, „Slidinėjau Alpėse.“ ar „Važiuoju į klubą.“ Užmarštin nuslinko laikai, kai vyrukai atkakliai augino išpampusius raumenis, o moterys be paliovos straksėjo aerobikos salėse. Dabar kitos mados: vyrų – sausi, vos išryškinti raumenukai, moterų – liekna figūra su nugludintomis iškiliomis formomis, kurias nusilipdyti padėjo asmeninis treneris. Vieniems sportas – geras įprotis, kitiems – įvaizdžio atributas. Apie tai susitiko pasišnekėti TV laidų vedėja Eglė Skrolytė, verslininkas Marius Bružas, stilistė Asta Valentaitė ir „Forum“ sporto klubo kineziterapeutė ir asmeninė trenerė Ramunė Komžienė.
Ramune, ar pastebite tokių pokyčių?
Ramunė: Be abejo. Tiesiog dabar turime daug daugiau informacijos nei prieš kokią penkiolika metų: tuomet mėgėjiškas sportavimas apsiribojo futbolu kieme ar krepšiniu mokyklos aikštelėje, o ankšti sporto klubai buvo įrengti pusrūsiuose. Vakarietiškas gyvenimo būdas atnešė ir naudos, nes žmonės ėmė vertinti save kaip visumą: ne tik sielą, bet ir kūną. Suprato, kad jei neturės sveiko kūno, savo tikslus pasieks daug sunkiau. Taip pat – kad gyvenimo kokybė priklauso ir nuo darbo bei poilsio režimo. Ir nuo to, ką laisvalaikiu veikia: juda ar pasyviai tyso fotelyje. Daug kas susirūpino sąvoka „gyvenimo kokybė“, kuri irgi atėjo iš Vakarų ir tapo itin populiari. Pagaliau pasidarė aišku, kad gyvenimas nėra tik pinigų kalimas be atokvėpio alinant sveikatą ir nervus. Tikrai nepatarčiau žmonėms, linkusiems aštuoniolika valandų per parą dirbti, dar veržtis po darbo intensyviai sportuoti – taip labai greitai išderinamas organizmas. Gal verčiau apsilankyti SPA centre ar sporto klubo vandens zonoje. Visi nori greitų rezultatų, bet jei kitą rytą po treniruotės vos įstengi išlipti iš lovos, vadinasi, krūvis buvo per didelis ir jį reikia mažinti. Kiekvienam kaip ABC reikia žinoti savo fizinę būklę ir neslėpti nuo trenerio sveikatos problemų.
Na, kartais vyrai susizgrimba, kad yra pagyvenę ir pilvoti, o jei dar jauna dama šalia – juk norisi greitai patobulinti išvaizdą.
Ramunė: Jaunesni žmonės sportuoja pirmiausia dėl grožio, vyresni – labiau dėl sveikatos ir iš įpročio, kuris pradėjo formuotis dar jaunystėje. Dabartinis tempas itin spartus, ir kai dėl sunkaus darbo, sėslaus būdo, netinkamos mitybos pakyla kraujospūdis ar kai gydytojai praneša diagnozę: „Lėtinis nuovargio sindromas.“, susimąstoma, kad gal jau laikas savo gyvenimą bent kiek pakoreguoti.
Ar daug kas į sporto klubus eina dėl mados? Sportuoja draugai ir bendradarbiai, nepatogu išsiskirti. Ne vienas yra pastebėjęs sporto salėse labai nenuvargstančių merginų, kurios daugiau laiko skiria šnekoms, rašyti SMS ar šiaip dairytis...
Marius: Jei žmonės tik dėl mados ateina sportuoti, bet vėliau tai tampa geru įpročiu, – puiku! Daugiau tokių madų.
Asta: Buvau ir esu iš tų, kurie ateina, valandą atidirba ir išeina. Sporto klube sutinku daug pažįstamų ir jei su kiekvienu šnektelėčiau, nebeliktų laiko tam, dėl ko jame lankausi, tad tik pasisveikinu. Taip, pastebiu žmonių, kurie vaikštinėja, pasirėmę svajoja, bendrauja su aplinkiniais…
Publikuota: Laima,
Nr.: 3/2012.
Autorius:
Dovilė Štuikienė